:)

...




Medžių šakose sumigs pavargę paukščiai,
vėjas į bedugnę nusiris,
užsidegs žvaigždelės danguje taip baugščiai
ir į miglą eis gimtasis pagirys.

Širdyje suplaks gyvybė paskutinį kartą,
kraujas gyslose atšals ir sukrešės,
paskutinį žodį, iš širdies išrautą,
užrašyti lapan stingstą rankos sieks.

Ten jau bus sužibę paslaptingų miestų,
kaip bažnyčių žvakės, tylūs žiburiai,
kad tylos beribės niekas neišplėštų,
augs ant mano kapo kadugiai.

Ar mes verti tiek daug?

ir vel viena...

...

"жёлтая:"

мягкая, светлая, с зеленоватыми разводами, земная.




Пройти тест "..какая ты звезда.."

Kodel vis maza ir maza?

Kam kalbeti tuscius zodzius, man reikia Taves,
Kam dainuoti lengvas dainas ir visko nekest...
Mano sirdi i dvi dalis padalino kazkas,
Jei nera taves bunu jis, tu sale bunu as...

Zodis visko pradziu pradzia, nors brangesne tyla.
Noriu saukt kai taves nera, jei tyliu - tu salia.
Mano kuna i dvi dalis padalinio kazkas,
Nekenciu jeigu bunu ji ir dziaugiuos jeigu as...

As prasau netylek, prasau prakalbek ir leisk Tave pajaust,
Is gelmiu is dangaus pasauk ir neklausk, bet leisk toliau mylet...

.

"NEGALIMA PASIKLIAUTI DAIKTAIS, NES...

...masinos, pavyzdziui, luzta arba rudija, arba genda, arba net gali buti ir neuzbaigtos...arba baigia savo amziu garaze...
...su teniso bateliai gali gali nubegti tik tiek myliu tam tikru greiciu, o paskui zeme vel traukia tave...
...tramvajai, nors ir kokie dideli, vis tiek pagaliau pasiekia marsruto gala...

NEGALIMA PASIKLIAUTI ZMONEMIS, NES...

...jie isvaziuoja.
...svetimi zmones mirsta.
...geri pazystami mirsta.
...draugai mirsta.
...zmones zudo vieni kitus kaip knygose.
...tavo paties tevai gali mirti.

VADINASI..!

Vadinasi, jei tramvajai ir masinos, pazistami ir draugai gali isvaziuoti laikinai arba visiems laikams, surudyti, suirti arba mirti, ir jeigu zmones galima zudyti, ir jeigu tokie, kaip prosenele, kuri turejo gyventi amzinai, gali numirti...jeigu visa tai tiesa...vadinasi...ir as kada nors...TURIU..."

R.Bredberis "Pieniu vynas"

Be draugu

Draugai nueina – ir bedugnėn krinta.
Pamirštame jų veidus ir vardus.
Mūs praeitis – buveinė užrakinta,
Lavonų pilnas jos tamsus vidus.

Pasijunti tarytum morgo sargas.
Kuriam aplinkui vien tik palaikai.
Ir paskutinis draugas – jau tik vargas,
Iš įpročio kaip šunį jį laikai.

..

I execrate people..........

Koks vėjas...Viduje išdraskė
Nusistovėjusias tiesas
Ir niekas jau pradinio taško
Tarp draiskalų nebesuras
Praeis visi - kuriems skaudėjo,
Kurie ir liko paslaptim.
Ir tiktai jis - palaukės vėjas
Budės ilgom žiemos naktim.

Ir tiktai jam vienam paklusiu -
Daugiau jau nieko neturiu.
Tarp išbandytų šalčio gūsių
Gyvensiu taip, lyg tarp savų.

Koks vėjas...

E.B.

Ar nustembate kartais pažvelgę į delną,
Kur likimo voratinkliais driekiasi linijos?
Kur slaptingai paslėpta mūsų dalia,
Kur gyvenimas ištisas,
Vaikų vaikai ir protėviai šalia…
Juk kartais įdomu žinoti viską,
Kas laukia mūsų ateity -
Gyvensime ilgai, turtingai,
o gal mes būsim vargšai alkani, basi?
Tačiau nenoriu aš praverti
Skrynios slaptingos ateities,
Pati norėčiau dalyvauti
Lemties kūrime, keitime.
Kad baigiant kelią gyvenimo praeiti,
Galėčiau atsidust ramiai,
Gyvenau, kaip norėjau gyventi,
Kartais laimingai, retkarčiais niūriai.
Tačiau aš nenorėčiau keisti nė sekundytės to,
Ką nutariau patirt,
Gyvenau, kaip norėjau gyventi – dabar galėčiau ir numirt.

:)

Isizeide vel vyresni,
Ir bartis, ir grumoti soka:
Ne taip tu, jaunas, gyveni...
O as taip gyvenu, kaip moku.

Lazdom baksnoja dedes: stai
Tu ne su tais draugais draugauji,
Draugyste netikra tatai,-
O mano rankoj - lapu sauja...

O man uztenka pinigu,
Kiek rudeninis vejas duoda.
As nenusiperku draugu-
Ir neparduodu.

J.Erlickas