Ar nustembate kartais pažvelgę į delną,
Kur likimo voratinkliais driekiasi linijos?
Kur slaptingai paslėpta mūsų dalia,
Kur gyvenimas ištisas,
Vaikų vaikai ir protėviai šalia…
Juk kartais įdomu žinoti viską,
Kas laukia mūsų ateity -
Gyvensime ilgai, turtingai,
o gal mes būsim vargšai alkani, basi?
Tačiau nenoriu aš praverti
Skrynios slaptingos ateities,
Pati norėčiau dalyvauti
Lemties kūrime, keitime.
Kad baigiant kelią gyvenimo praeiti,
Galėčiau atsidust ramiai,
Gyvenau, kaip norėjau gyventi,
Kartais laimingai, retkarčiais niūriai.
Tačiau aš nenorėčiau keisti nė sekundytės to,
Ką nutariau patirt,
Gyvenau, kaip norėjau gyventi – dabar galėčiau ir numirt.