Neatėjai. O aš vis nesiliauju
Ieškot pažįstamų kvapų,
Nors savo įnoriams nepataikauju,
Bet vis dar pasitikti išeinu.
O juk ilgai negrįžtančių nelaukia
Užuomarša gyvenimo rida
Ir kai pro šalį skubanti vienplaukė
Kažką dar primena... Bet argi ją

Besustabdysi, skriejančią su vėju -
Šokėją žalio karklo šakomis...
Kažkas nesugražinamai išėjo,
Kažkas vis dar vaidenas naktimis.