birzelio pradzioje sventem desimt metu nuo mokyklos baigimo.

o pries tris dienas vieno is klasioku nebeliko. 28 metai, ir sustojo sirdis. netelpa i galva. vat tokia istorija.

yra zmoniu, kurie tampa pavyzdziu. galbut ne visada todel, kad to noretu, kad to samoningai siektu, detu pastangas. tiesiog tarsi savaime jie traukia kitu zvilgsnius, mintis, skatina mastyti, veikti, daryti isvadas. tokie zmones yra lyderiai. arba jie yra tie, kurie skatina lyderius - susiformuoti, pradeti veikti, matyti tiksla. pazadina paprastus zmones, atveria platesni horizonta, perspektyva, "is savo kiemo" isveda i pasauli ir padeda jame susivokti. savo pavyzdziu, zodziais, darbais, gyvenimu, mintimis. kiekvienam kazkada ateina laikas sustoti ir pagalvoti, kurlink eina jo gyvenimas ir kas jam suteikia prasmes. nesakau, ko nori is gyvenimo, nes norai nepastovus, greit kintantys, augantys, sprogstantys kaip muilo burbulai daznai, arba ikyrus kaip muses, kurios nuolat tarsi zyzia smegenu krastelyje, neleisdami apie save pamirsti.
kartais reikia atsitraukti nuo visu, ir nuo saves atsitraukti toliau, ir pazvelgti i viska is sono, kad is tiesu priartetum prie saves suvokimo ir pasaulio supratimo. ir leisti sau sugrizus tapti geresniam, ir atlaidesniam, ir atviresniam. lyderis turetu buti zmogus, kuris yra atviras pats pries save, kad suprastu, kokiu keliu eina, bent jau apciuopom suvoktu jo krypti ir - kaina, nes kiekvienas kelias turi savo kaina.


............. nors is tikruju norejau rasyt visai ne apie tai, o apie dziaugsma buti mylimam, ir laime buti mylimam, ir kaip tai suteikia jegu eiti toliau ir pasiekti tai, kas atrode neimanoma.
apie absoliucios laimes akimirka. klausiau dabar Melissos Etheridge "This moment" ir is kazkur i mane sugrizo mano absoliucios laimes akimirka. trumpas mirksnis, kuris tarsi ir prabego nespejus net prie jo prisiliesti. apskritai ilgai vengiau Melissos muzikos, zinojau, kad tokia yra, bet neleidau sau klausytis, sakiau dar ne, dar ne laikas, man to nereikia, as nenoriu prie to prisiliesti. Bet paskui laikas atejo. ir as tapau tuo, kas siandien esu. ir mano kely dabar visada skamba jos melodija, kuri persipyne manyje su mano alsavimu ir patirtim, ir tapo mano melodija.
soundtrack to my life.
siaip gal keista, man jau ne sesiolika gi, kad kazkuo zavetis ir vaikytis kazko. as ir nesizaviu ir nesivaikau. tiesiog sitas zmogus savotiskai yra mano gyvenime savo gyvenimu. ir savo patirtimis, mintimis, muzika padeda man gyventi. tiek.
...................

kartais pagalvoju, kodel zmones kuriasi savo internetinius puslapius, kodel juose raso. kam. kodel. ar todel, kad issikalbetu. ar todel, kad kazkas visa tai perskaitytu.
ir kaip ju puslapis atspindi juos pacius, ar atspindi, kuria dali, kiek susikurta, kiek isivaizduota, kiek tai yra poza, kiek noras pasislepti, pasirodyti kitokiam.

idomu, kaip turetu atrodyti mano puslapis, ir ar toks apskritai turetu buti. ir ka as noreciau papasakoti, jeigu apskritai noreciau.

:sad::sad::sad::sad::sad::sad::sad::sad::sad::sad::sad::sad::sad::sad::sad:

what you do, when death breathes in your face
what you remember, when you won't sleep at night
what you see, once your eyes seize to function well
what you pray for, scorching in your pain
painkillers kill no more

what do I do with this breathe at my face
what do I remember at night
what I see, once my eyes seize to rest
what I pray for
when prayers won't happen

in your face
in your form
in your eyes
my insanity lies
unforgiven

----------------------------------------------------------------------------------
nors siaip kol kas as neturiu nei zodziu, nei minciu, nei jausmu, nei jegu pakelti.
ir kai kiekviena diena yra dar vienas sudie,
ir kai kiekviena nakti mano sapnuose sugrizta akys, ir viskas tarsi vel butu gerai, ir seniai, ir netiesa,
ir kai sapnuose nera mirties,
ir kai mirtis seka is paskos sapnui,
ir kai sapne mirtis tyliai iskleidzia savo sparnus ir apglebia mano akis,
ir plaukus,
ir kai vejas toks tylus, kad gali paliesti ji pirstais,
ir viskas atrodo...........
ne neprasminga..........
gal greiciau neteisinga,
tiesiog sunkiau tiketi,
nors tiketi reikia.
kiekviena diena dar vienas sudie,
ir kas karta atejus vis sunkiau,
ir vis sunkesne vaizdu nasta isirezia i smegenis,
ir kai rauda verziasi,
ir meile susilieja su skausmu,
galbut tada

galbut tada
as ismoksiu istarti sudie.