Naujai atlikta „BBC World Service“ apklausa, kurioje dalyvavo 22 000 žmonių iš 21 valstybės, išaiškino, kad daugiau nei 50 proc. apklaustųjų rusų yra labai mažai girdėję apie globalinį atšilimą.

 

Taip yra todėl, kad Rusijos žiniasklaida daugiau dėmesio skiria kitoms globalioms ir vidaus problemoms.

 

Rusai akcentuoja labai opias socialines dilemas, nežinomybę dėl saugumo, dėl prastėjančių santykių su Vakarais.

 

Šiaurės Rusijoje esančio Archangelsko miesto meteorologas sako: „Žinau, kad globalinis atšilimas yra problema, tačiau asmeniškai norėčiau, kad čia būtų daugiau šilumos. Tuomet pats galėčiau auginti pomidorus.“

 

Pokalbis su juo vyko stovint ant ledo virš užšalusios Dvinos upės. Oro temperatūra artėjo prie – 25 laipsnių Celsijaus.

 

Šis meteorologas jokiu būdu nėra vienintelis taip mąstantis rusas. Jo požiūris šiek kiek atspindi bendrą valstybės poziciją klimato kaitos atžvilgiu.

 

„Mes nepanikuojame. Globalinis atšilimas mums nėra toks katastrofiškas, koks gali būti kitoms valstybėms“, - sako Gamtinių išteklių ministerijos atstovas spaudai Rinatas Gizatulinas.

 

„Bet kuriuo atveju nuo to mums bus tik geriau: šylant klimatui dauguma Rusijos teritorijos taps tinkama žemės ūkiui ir pramonei, - pažymi jis.

 

Laukinės gyvūnijos fondo padalinio Rusijoje atstovas Aleksejus Kokorinas teigia, kad apie globalinį atšilimą nutuokiantys rusai paprastai gyvena vietovėse, kuriose klimato sąlygos yra sudėtingos. Pavyzdžiui, Sibire, kur laikosi amžinas įšalas arba Kaukaze, kur dažnai atslenka karščio bangos.

 

Anot jo, tikroji problema ne ta, kad žmonės nežino apie aplink vykstančius procesus, o ta, kad jie „yra prisigalvoję pačių keisčiausių dalykų apie globalinio atšilimo priežastis ir jie nejaučia jokio poreikio ką nors keisti“.

 

Tuo tarpu Rusijos valdžia teigia mėginanti apšviesti žmones globalinio atšilimo ir klimato kaitos klausimais. Tačiau kol kas visos jos iniciatyvos buvo skirtos daugiau verslui, o ne paprastiems gyventojams.

 

Rusija yra pasirašiusi ir ratifikavusi Kioto protokolą, ir dabar valstybė laukia milijoninių investicijų.

 

Maskva tikisi, kad teršėjai iš Vakarų rikiuosis eilėse prie anglies dvideginio išmetimų kvotų pardavimo. Gautieji pinigai turėtų būti skirti infrastruktūros gerinimui ir energijos efektyvumo didinimui.

 

Vis tik toks požiūris, kuomet ekonomika akcentuojama labiau nei ekologija, gali ir neįtikinti paprastų rusų, jog pasaulis iš tikro šyla.