:)

:)

:)

:)

В колонках играет - maziuks

Настроение сейчас - :)

:)

:)

:)

..

:)

:)

:)

:)

:)

:)

lauziukas

Tos zhalios akys galetu prazhudyt bet ka!
Nenuostabu, kad skestu as jose...
Kai pamatau, nenoriu nusisukt daugiau,
Kodel? Ka padariau?


Negali ne nakties but juodesnes uzh tavo plaukus.
Kai man blogai, svajoju, kad pasislepiu juose.
Jei krischiau as, zhinau, mane sugautum.
Ir vel galechiau skesti tavo rankose.

Jauchiu, kaip dauzhosi shirdis tau imant mano ranka.
Na ir gerai, laikyk ja kuo ilgiau!
Bus tu shirdzhiu, o man juk ir tavu akiu pakanka,
Tik nenusuki ju, prashau.

Kai tu esi shalia, man nieko nebereikia,
Nes tu - tai ta jega, kuri sustabdo laika.

Kai nieko nematau, matau tave,
Kai nieko nelaukiu, laukiu taves,
Kai nieko nenoriu, as noriu taves
Ir kai nieko netrokstu, as trokstu taves.
As nezinau, kas vercia mane taip elgtis.
Turbut gimiau tokia:
Ugninga, nesuvaldoma...
Kaip nepagautas zirgas
Ir laukinis medis.
As moku pastoveti uz save,
Bet ar moku pastoveti uz kitus?
Jei as juos sunervinu
Tai ar galiu vadintis ju drauge?
Ir jei sukeliu asaras
Ar galima sakyti, kad as gyvenu del ju?
Turbut buvau ir liksiu laukine.
Neprijaukinta ir nesuvaldyta.
Kad ir kaip mane visi myletu,
Kad ir kaip del manes stengtusi,
As visuomet rasiu proga,
Kai netycia prasivers mano laukine puse.
Ir, visai to nenoredama,
As jus iskaudinsiu.
Pamastykit, ar beverta terliotis su manim,
Jei gyvenat rizikos riboj,
Kad bet kada jus suzalosiu.
Ar norit dar matyt mane,
Jei bet kada i tas galiu akis priberti zvyro?
Ne? Tiketina. Tai galit ne nebeskaityti cia.
Ir nematyt manes daugiau.
Koks tikslas but iskaudintam,
Jei nesate tam pasiryze?
Likusieji pakelkite rankas...
Tikiuos, pakilo nors viena...
(Bet del keliu esu visai tikra...)

Iseinu atostogaut ar kur toliau...

Myliu moteris, nes mylet noriu

Gyvenu amzinybe ir dar ilgiau

Tik tiek..