Po savaitės.
Londonas.
Sara ėjo per aerouostą. Ji džiaugėsi. Pagaliau gimtoji šalis. Ši savaitė buvo labai sunki. Tad grįžti į tikruosius namus jai buvo labai gera. Ji ėjo kartu su minia. Staiga pamatė pažįstamą veidą.
- Džo. Džo.
- Sara, tu?
- Kaip seniai tave mačiau.
- Aš irgi. Ketveri metai nemažas laiko tarpas. Buvom susitikę tik kartą.
- Nesitikėjau čia tavęs sutikti. Ko nors lauki?
- Turi atvažiuot naujo skyriaus reklamos vadybininkė. O tu? Atvažiavai pas mamą. Nors abejoju.
- Kaip ir anksčiau mane pažįsti. Gal susitikim vėliau?
- Jeigu apie septinta atvažiuočiau pas tavo mamą.
- Tu tikrai viską apie mane žinai. Lauksiu. Pakalbėsime apie viską.
Ji nuėjo. O Džo pasiliko laukti naujosios vadybininkės. Maždaug už penkiolikos minučių nusileido kitas lėktuvas. Iš jo išlipo Adriana. Eidama per aerouostą ji atkreipdavo daugumos vyrų dėmesį. Moteris buvo apsitempusi siaurą trumpą rusvą suknelę. Adriana suklupo ties ten kur stovėjo Džo. Jos lagaminas nuridėjo prie Džo kojų. Vyras ji paėmė ir atidavė savininkei.
- Ačiū.
- Nėra už ką.
- Ar žinote kokį gerą viešbutį?
- Taip. Paieškokit centre ten jų daug. Jūs turistė. Jei neklystų italė.
- Ne visai turistė. Nuo šiol čia gyvensiu. Dėl antro tai jūs neklystate aš tikrai italė. Ačiū.
Ji padavė jam ranką, nužvelgdama jo laikrodį ir Gucci švarką. Adrianos rankoje buvo lapelis su jos mobiliojo telefono numeriu. Tada ji nuėjo žengdama kaip manekenė. Džo ji paliko užuominą apie save. Moteris buvo tuo patenkinta. Ji žinojo, kad jis paskambins.
Pagaliau Londone nusileido ir lėktuvas iš Berlyno. Šarlotė priėjo prie Džo.
- Tai jūs Džo Seliganas?
- Taip, o jūs Šarlotė Hilman?
- Taip. Malonu susipažinti.
- Man taip pat.
- Čia mano sekretorė Džein.
- Malonu, - pasakė Džo, bet net nežvilgtelėjo į ją. Šarlotė, štai kas jam dabar rūpėjo. Graži. Jos judesiai buvo plastiški. O akys tokios gilios ir leidžiančios fantazuoti.
- Dabar nuvešiu jus į butą pasidėsite daiktus, o po to parodysiu jūsų darbą.
- Žinoma. Ar jis toli nuo buto?
- Ne, visai netoli. Pėsčiomis dvidešimt minučių.
- Puiku, nes Berlyne važiuodavau valanda ir ilgiau. Aš taip norėjau pamatyti Londoną.
- Na jūsų svajonė išsipildė.
- Tai nuostabu. Kiek jus čia gyvenate?
- Visą gyvenimą.
- Pavydžiu.
- Nėra čia ko pavydėti. Na eime.