Nejau turiu atsiprašyt už tai, kad skauda?
Kad širdį maudžia skaudžiai vakarais...
Kad vėjas gena debesėlių raudą...
Kad valtis daužosi krante... kuriam kalbėjomės kadais...?

Gerai, kad skiria mus atstumas
Ir mano ašarų tu nematai...
O Laikas trankos lyg perkūnas
Ten, kur voratinkliai...ten, kur nebūta jau seniai...

Širdies kertelėj užrakinti lieka žodžiai...
Kiek meilės, šilumos...švelnumo kiek juose...
Ir kaip tada – tu lūpas gėrei godžiai....
Virpėjo kūnai...meilė skleidės širdyse...

Nejau turiu atsiprašyt už tai, kad skauda?
Nejau tai – pabaiga...? Lai bus kaip bus...
Naktis pridengia tyliai mano raudą...
Ir viską nuneša tolyn lietus.....(Aldutė Vakarė 07.10.2014)

Did I have to apologize? for it? ... that hurt me?
That heart aches badly in the evening ...?
Wind gene clouds lament ...?
That boat obstruction hitting the shore ... which we talked ...?

OK; that the distance between us
And my tears you can not see ...
Time And like thunder ...
There ... where cobwebs ... there ... where there has been already a long time ago ...

Corner of the heart; lock remains in the words ...
How much love, warmth, tenderness ... as much as they ...
And as then - you lips hungrily drunk ....
Shaking bodies; ... love hearts unfold ...

Did I have to apologize? for it? ... that hurt me?
Indeed it is - the end ...? Let it ride ...
Cloak of night quietly; my lament ...
And removes all; away; rain ....