Ateik, kai nepakelsi nevilties,
Kai skausmas tau rankas išties,
Kai ilgesys tave kankins,
Kai meilė nebeprisimins.

Ateik, kai netikėsi žmonėmis,
Kai skirsiesi su praeitimi,
Kai nusisuks visi draugai
Ir kai kankins blogi sapnai.

Ateik, kai ašaros per skruostus pluš
Ir kai gyvenimas sugrius,
Kai pasikelti negalėsi
Ir jau gyventi nemokėsi.

Ateik, aš ranką tau ištiesiu,
Tu vėl tikėsi žmogumi,
Gyvensi vėl su viltimi,
Tiktai pasitikėki manimi...