-Подписка по e-mail

 

 -Поиск по дневнику

Поиск сообщений в КОТктейль

 -Интересы

нравится сама жизнь радуюсь что живу рисую картины на заказ - свободный художник увлекаюсь поэзией.

 -Сообщества

Участник сообществ (Всего в списке: 43) Кулинарная_книга_Березки Царство_Кулинарии -photo- Помогалка_дневникУ про_искусство Мой_любимый_КРОЛИК Моя_косметика Gallery_Modern_Art Парижское_кафе ПРИГОТОВИМ_И_СЪЕДИМ -Наши_картинки- я_спортивная вязалочки Арт_Калейдоскоп Прикольные_футболки Всем_Вкусно Лучшие_рецепты_интернета КУЛИНАРНАЯ_ПАЛИТРА УспешнаяДомохозяйка BeautyMania Искусство_звука Шедевры_от_Маришки ОСЕНЬ_и_ЗИМА Содружество_единомышленников УлЫбНиСь Книжный_БУМ Картинки_для_днева Художники_ЛиРу НАШ_САД Пернатые_любимцы Aniston_community ЗНАМЕНИЯ_АЛЛАХА Decor_Rospis Только_для_мужчин Frondam Geo_club hand_made Школа_кулинара Lirika_the_best Living_stories TVJAM vidi_veritas Vladimir_Vysotsky
Читатель сообществ (Всего в списке: 17) design_club СкАзОчНыЙ_мИр_КаРтИНоК Quotation_collection Pinacoteca Мода_и_стиль_с_Сусловым Прикольные_футболки О_Самом_Интересном МегА-АрТ eau_de_source FreshArt Krasota_dneva MyPictures New_Photoshopinka novate Photoshopinka TVJAM VintageErotica

 -Статистика

Статистика LiveInternet.ru: показано количество хитов и посетителей
Создан: 30.09.2006
Записей:
Комментариев:
Написано: 72544

                                             

У каждого своя дорога, не стоит мир судить так строго ...

Счетчик посещений Counter.CO.KZ  ВЫ ТАКОЙ ПО СЧЁТУ ПОСЕТИТЕЛЬ МОЕГО ДНЕВНИКА.

Рейтинг блогов    Рейтинг блогов    Рейтинг блогов

 


 

 

 


УТОПЛЕННОЕ ВРЕМЯ ...

Вторник, 27 Февраля 2007 г. 21:52 + в цитатник
 (499x427, 35Kb)

***

С кислинкой привкус винограда
И цвет прозрачный янтаря -
Пью за тебя, моя отрада ,
В бокале "Рислинга" - заря !..

Он так прозрачен и душист ,
Весь аромат вина сухого -
Букет невинностью так чист ,
Что Муза молвила мне слово ...

Да, полон вновь бокал поэта
И я сегодня просто рад ,
Что виноградная гроздь лета
Пролилась в жидкий винограл !...

Вино сухое не пьянит ,
Оно лишь мысли навевает -
Хотя и так уж каждый знает
Куда влечет меня магнит ...

Дар винограда не вода ,
Он утоляет жажду лучше -
Благодарю счастливый случай ,
Что повстречались мы тогда ...

Тебя люблю, моя Тамара ,
Не знаю, веришь ли ты мне -
Но много время тратим даром ...
А я топлю его в вине ...


Владимир Зайченко
====================



 (100x100, 31Kb)
Рубрики:  Мои стихи

ТОБОЙ Я ЖИЛ И ГРЕЗИЛ НАЯВУ ...

Вторник, 27 Февраля 2007 г. 18:05 + в цитатник

 (699x525, 28Kb)

***

Истома дней озябших ожиданий ,
А сердце стынет, как в плену у льда -
Нам не вернуть весенних тех свиданий,
Хоть в моем сердце только ты одна ...

Тобой я жил и грезил наяву ,
Твои невзгоды проливал слезами -
Устал так жить и больше не могу ,
Какой-то гений злой распорядился нами ...

Все чаще с твоих губ один упрек ,
Нет, я устал уж с глупостью сражаться -
Пусть в жизни будет лишний мне урок ,
Не стоит сердцу слишком оголяться !..


Владимир Зайченко
===================



 (700x525, 80Kb)
Рубрики:  Мои стихи

ЭТО НАШЕ ДЕТСТВО

Вторник, 27 Февраля 2007 г. 16:00 + в цитатник
Детям 60-х, 70-х, 80-х посвящается ...

http://alpo.yard.ru/childhood.html
 (184x219, 19Kb)
Рубрики:  Приколы



Процитировано 4 раз

13 ПРИЧИН НЕ НАПИВАТЬСЯ ...

Понедельник, 26 Февраля 2007 г. 23:29 + в цитатник
ЕСЛИ ХОТИТЕ УЗНАТЬ ПОЧЕМУ НЕ СТОИТ НАПИВАТЬСЯ В КРУГУ ДРУЗЕЙ - ЗАЙДИТЕ ПО ССЫЛКЕ : ))))))

http://inlove.kz/fun/friendsparty/
 (100x100, 31Kb)
Рубрики:  Приколы



Процитировано 1 раз

СКОРО 8-е МАРТА - ЗА ДАМ !!! ...

Понедельник, 26 Февраля 2007 г. 22:12 + в цитатник
 (608x479, 66Kb)

***

С ПРАЗДНИКОМ 8-е МАРТА !!!
--------------------------

Поднять бокал за ДАМ прекрасных
В лучах весеннего рассвета ,
За блеск очей ИХ милых, ясных
И теплоту, теплее лета !...

За украшенье ВАШИХ лиц ,
Нежнее шелка к нам улыбкой,
У ВАШИХ ног паду я ниц -
Иначе было бы ошибкой !

Сиянье и лукавство глаз ,
Не одного ума лишили...
И я пока сегодня в силе,
За ДАМ я пью бокал, - за ВАС !!!

--------
С огромным букетом весенних цветов
и наилучшими пожеланиями на 8-е МАРТА -

Владимир Зайченко
==================

 (300x300, 40Kb)
Рубрики:  Мои стихи

BIOLOGIJA

Понедельник, 26 Февраля 2007 г. 21:48 + в цитатник
13. BIOLOGIJA B.S.

13.1 Augalų ir gyvūnų klasifikacija
13.2 Augalų ir gyvūnų evoliucija
13.3 Žmogaus biologinė raida


13.1. AUGALŲ IR GYVŪNŲ KLASIFIKACIJA

Evoliucijos įrodymui naudojami sistematikos duomenys. Sistematika– tai organizmus klasifikuojanti disciplina. Organizmai skirstomi grupėmis, naudojant sistematines kategorijas: tipas – aukščiausioji kategorija gyvūnijos klasifikacijoje, skyrius – augalijos klasifikacijoje; toliau – klasė, būrys (augalų – eilė), šeima, gentis, rūšis.

Didelėse sistematinėse grupėse išskiriamos dar tarpinės kategorijos: potipiai, poklasiai ir t.t. Taigi artimų rūšių grupės sudaro gentis, artimų genčių – šeimas, šeimų grupės – būrius (eiles) ir t.t.

Augalija

Augalai skirstomi į šiuos skyrius: dumblių, samanų, sporinių induočių, plikasėklių ir gaubtasėklių.

Dumbliai – tai žemesniųjų augalų skyrius, jungiantis šias klases: euglendumblius, žaliadumblius, gelsvadumblius, menturdumblius, šarvadumblius, auksadumblius, titnagdumblius, rudadumblius, raudondumblius.

Samanos – tai paprasčiausių sporinių aukštesniųjų augalų skyrius, kurį sudaro lapuotųjų samanų ir kerpsamanių klasės.

Sporiniai induočiai – sporinių aukštesniųjų augalų skyrius, jungiantis penkias klases: psilofitainius, psilotainius, pataisainius, asiūklinius, papartainius.

Plikasėkliai – sėklinių aukštesniųjų augalų skyrius iš keturių klasių: cikainių, ginkainių, pušainių, gnetainių.

Gaubtasėkliai (arba žiediniai) – tai didžiausias iš visų skyrių, jam priklauso maždaug pusė visų dabar augančių augalų rūšių. Gaubtasėkliai skirstomi į dvi klases: vienaskilčių ir dviskilčių. Vienaskilčių klasės reikšmingiausios yra lelijinių ir varpinių šeimos, o dviskilčių – kryžmažiedžių, erškėtinių, ankštinių, bulvinių šeimos.

Gyvūnija

Gyvūnai yra šių tipų: pirmuonys, duobagyviai, plokščiosios kirmėlės, apvaliosios kirmėlės, žieduotosios kirmėlės, minkštakūniai, nariuotakojai ir chordiniai.

Pirmuonių tipui priklauso šakniakojų (ameba), žiuželinių (euglena), infuzorijų (klumpelė) klasės.

Duobagyvių tipo būdingiausi atstovai yra gėlųjų vandenų polipas hidra, koraliniai polipai ir medūzos.

Plokščiųjų kirmėlių tipą sudaro blakstienuotųjų kirmėlių klasė (planarija), siurbikių klasė (kepeninė siurbikė), kaspinuočių klasė (jautinis kaspinuotis).

Apvaliųjų kirmėlių tipo atstovai – žmoginė askaridė, spalinė trichina.

Žieduotųjų kirmėlių tipo yra mažašerių (sliekas), daugiašerių (nereidė), dėlių klasės.

Minkštakūnių tipą sudaro pilvakojai (kūdrinukė), dvigeldžiai (bedantė, midija, austrė), galvakojai (sepija, aštuonkojis, kalmaras).

Vėžiagyviai, voragyviai ir vabzdžiai – tai pagrindinės nariuotakojų tipo klasės.

Chordinių tipą sudaro iešmučių, žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių ir žinduolių klasės.


13.2. AUGALŲ IR GYVŪNŲ EVOLIUCIJA

Augalai ir gyvūnai yra eukariotai (organizmai, kurių ląstelės turi branduolius).

Augalija

Pasaulyje yra apie 500 tūkstančių augalų rūšių, iš jų žiedinių – apie 300 tūkstančių. Manoma, kad pirmieji fotosintezę pradėjo melsvadumbliai, o vėliau – žaliadumbliai.

Proterozojuje (ankstyvojoje eroje) susidarė dirvožemis. Dėl dirvodaros procesų sausumoje galėjo apsigyventi tikrieji augalai.

Paleozojuje (senovinėje eroje prieš 570 – 285 mln. m.) augalai įsikūrė sausumoje. Šios eros pradžioje augalai daugiausiai gyveno jūrose. Tarp prie dugno prisitvirtinusių formų buvo žaliadumbliai, rudadumbliai ir kt.

Silūro pabaigoje pasirodė pirmieji sausumos augalai – psilofitai. Jie užėmė tarpinę padėtį tarp sausumos induočių augalų ir dumblių.





































Sausumos augalų evoliucijos pradžioje pasirodė samanos, papartainiai ir plikasėkliai. Manoma, kad jie išsivystė iš rudadumblių arba žaliadumblių.

Sausumos augalų raida vyko dviem pagrindinėmis kryptimis: vienu atveju gyvenimo cikle vyravo gametofitas (lytinė karta), kitu – sporofitas (nelytinė karta). Pirmosios krypties atstovai – samanos, o antrosios – visi kiti aukštesnieji augalai. Sporofitai labiau prisitaikė prie sausumos sąlygų: išsivystė stipri šaknų, sudėtinga ir tobula apytakos indų sistema ir kt. Laisvai plaukiojančioms lytinėms ląstelėms taip pat nebuvo galima daugintis sausumoje, todėl susiformuoja vėjo platinamos sporos ir sėklos. Jau devone vešėjo miškai, juose vyravo seniausi plikasėkliai – kordaitai. Tokie miškai ypač klestėjo karbone.

Sėklinių augalų pirmtakai – paparčiai pasirodė silūre – devone, t.y. maždaug prieš 400 mln. metų.

Karbone ir perme (maždaug prieš 300 mln. m.) vyko tolesnė plikasėklių, paparčių plėtotė, dalis jų perme išmirė. Mezozojuje (viduriniojoje eroje prieš 230 – 137 mln. m.) vyko kalnodara, sausėjo klimatas, mažėjo okeanų ir jūrų plotai. Triase susidarė dykumos. Tuo metu paplinta įvairūs plikasėkliai. Juroje jie vyrauja, bet pasirodo ir benetitai – tiesioginiai žiedinių augalų pirmtakai. Kreidos periodo pradžioje atsiranda pirmieji gaubtasėkliai augalai. Gaubtasėkliai, matyt, kilo iš plikasėklių. Gaubtasėklių atsiradimo vieta dažniausiai laikomi tropikai, ten dabar aptinkama apie 80% visų sumedėjusių žiedinių augalų. Manoma, kad gaubtasėkliai pirmiausia pasirodė tropikų kalnuose, ten ir dabar randama daug primityvių žiedinių augalų rūšių.

Vienaskilčių ir dviskilčių augalų grupės nuo bendro protėvio atsiskyrė anksti ir toliau evoliucionavo savarankiškai. Žiediniai augalai, būdami pranašesni, įsivyrauja visuose žemynuose. Tam nemažą reikšmę turėjo skirtingų formų, spalvų ir kvapų vabzdžius priviliojantys žiedai.

Kainozojus (naujoji era, prieš 67 mln. m.) – tai gaubtasėklių klestėjimo laikotarpis.

Gyvūnija

Gyvūnų rūšių yra daugiau nei augalų. Aprašyta apie 1200000 gyvūnų rūšių: 900000 – nariuotakojų, 110000 – moliuskų, 42000 – chordinių.

Iškastinėse liekanose neaptikta duomenų apie gyvūnijos atsiradimo pradžią. Pirmosios gyvūnų liekanos rastos proterozojaus jūrų nuogulose, jų amžius yra per 800 mln. metų.

Pirmieji aptikti daugialąsčiai priklausė keletui tipų: pintims, duobagyviams, pečiakojams, nariuotakojams.

Kambro periodo (prieš 570 mln. m.) jūrose jau egzistavo visi pagrindiniai gyvūnų tipai: vėžiagyviai, pintys, koralai, dygiaodžiai, įvairūs moliuskai, trilobitai. Vėlesnei gyvūnų raidai būdinga tik specializacija ir pagrindinių tipų tobulėjimas.

Išimtis yra stuburiniai – pirmosios jų liekanos aptiktos ordoviko periode (prieš 500 mln. m.). Tai buvo skydaodžiai. Juos evoliucija sukūrė iš primityvių chordinių gyvūnų – iešmučių.




































Silūro periode (prieš 440 mln. m.) pasirodė oru kvėpuojantys gyvūnai. Pirmieji sausumos gyventojai buvo voragyviai, sandara panašūs į dabartinius skorpionus. Tuo metu vandenyje plito įvairūs žemesnieji stuburiniai ir ypač šarvuotosios žuvys.

Devone pasirodė dvikvapės žuvys, kurios buvo prisitaikiusios kvėpuoti vandenyje, bet turėjo ir plaučius. Iš jų išsivystė šiuolaikinės kaulingosios žuvys, pirmosios amfibijos. Devono pabaigoje atsirado progresyvi gyvūnų grupė – vabzdžiai.

Karbono periode pasirodė pirmieji ropliai, tai buvo aktyvaus stuburinių skverbimosi į sausumą pradžia. Šiuo periodu atsiranda ir paplinta seniausios vabzdžių grupės – žiogai ir tarakonai.

Permo periode (prieš 285 mln. m.) įsivyrauja ropliai, iš kurių išsivystė žinduoliai. Tuo metu klimatas buvo labai sausas, todėl įvairūs ropliai pakinta.

Iš triaso periodo roplių iki šių dienų išliko tik haterija ir vėžliai. Vieni ropliai tapo plėšrūnais, kiti – augalėdžiais, o dar kiti apsigyveno vandenyje ir mito žuvimis. Iš vienos roplių atšakos išsivystė paukščiai.

Paukščių ir žinduolių klestėjimo laikotarpis – kainozojaus era (prieš 67 mln. m.), nes atšalo klimatas ir šiltakraujai gyvūnai geriau prisitaikė prie aplinkos.

Iš seniausių plėšrūnų išsivystė kanopiniai, o nuo vabzdžiaėdžių atsiskyrė primatų būrys. Neogeno periode (prieš 25 mln. m.) įsivyrauja ir dabar gyvenančių žinduolių šeimos ir gentys.

Istorijos periodams būdingos gyvūnų grupės: ankstyvajame paleozojuje – trilobitai (seniausi nariuotakojai) ir skorpionvėžiai (vandenyje gyvenantys šiuolaikinių voragyvių protėviai), vėlyvajame paleozojuje – žuvys ir amfibijos, mezozojaus eroje – aukštesnieji vabzdžiai ir reptilijos, kainozojaus eroje – žinduoliai ir paukščiai.

Prokariotų ir eukariotų kilmė yra bendra (gyvybė atsirado pirmykščiame okeane daugiau kaip prieš 3 milijardus metų), bet tolesnė jų raida ir rezultatai yra skirtingi. Labiausiai tikėtina gyvūnų tipų evoliucijos schema (genealoginis medis) yra tokia:

















13.3. ŽMOGAUS BIOLOGINĖ RAIDA

Žmogus, kaip biologinė rūšis Homo sapiens, priskiriamas chordinių tipui, stuburinių potipiui, žinduolių klasei, primatų būriui.

Paleontologai rado tarpines grandis tarp žmogaus ir beždžionės. Ištirti iškastiniai pitekai (driopitekai, ramapitekai, australopitekai) į „Pirmojo Žmogaus“ vardą nepretendavo, nes buvo žmogbeždžionės. Driopitekai yra trijų genčių – šimpanzės, gorilos ir žmogaus – pradininkai. Iš jų išsivystę australopitekai – pirmoji žmoginių beždžionių arba antropoidų žmogėjimo pakopa. Dabar gyvenančios antropoidinės beždžionės – šimpanzės, orangutangai, gorilos – žmogėti netiko, nes jos gali gyventi tik medžiuose.

Australopitekų stadija truko apie tris milijonus metų (jie gyveno prieš 5 – 2 mln. m.). Vėliau iš jų išsivystė tiesioginis žmogaus protėvis – Homo habilis (sumanusis žmogus), gyvenęs prieš 2 – 1 mln. metų.

Vėlesnėje žmogėjimo raidos istorijoje dar yra daug spragų. Nežinomos formos, gyvenusios prieš 1 – 0,7 mln. m., todėl trečia žmogėjimo pakopa laikoma pitekantropas ir sinantropas, gyvenę prieš 0,6 – 0,5 mln. m. Antropologai mano, jog tai savarankiška žmogaus rūšis – Homo erectus (tiesusis žmogus).

Vėlesnė žmogėjimo stadija – neandartaliečiai. Vieni antropologai juos laiko pirmykščio žmogaus rūšimi – Homo primigenius, kiti juos kartu su dabartiniais žmonėmis jungia į protingojo žmogaus – Homo sapiens rūšį.

Kita žmogėjimo pakopa – tai dabartinio protingojo žmogaus, Homo sapiens, atsiradimas ir plitimas. Archeologiniai duomenys rodo, kad dabartinės išvaizdos žmon
Рубрики:  Цитатник:

PASAULEZIURA

Понедельник, 26 Февраля 2007 г. 21:23 + в цитатник
1. PASAULĖŽIŪRA B.S.

1.1 Pagrindinės šventės
1.2 Iš Romos katalikų katekizmo
1.3 Pasaulio religijos
1.4 Bažnytiniai terminai
1.5 Religijotyros, mitologijos ir etikos terminų aiškinamasis žodynėlis


1.1. PAGRINDINĖS ŠVENTĖS

Švč. Mergelė Marija, Dievo Gimdytoja (Naujieji Metai) – sausio 1 d.

Kristaus Apsireiškimas (Trys Karaliai) – sausio 6 d.

Velykos.*

Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės).*

Sekminės.*

Švč. Trejybės šventė.*

Švč. Kristaus Kūnas ir Kraujas (Devintinės).*

Šv. apaštalai Petras ir Paulius (Petrinės) – birželio 29 d.

Švč. M. Marijos Ėmimas į dangų (Žolinė) – rugpjūčio 15 d.

Visi Šventieji – lapkričio 1 d.

Švč. Mergelės Marijos Nekaltasis prasidėjimas – gruodžio 8 d.

Kristaus Gimimas (Kalėdos) – gruodžio 25 d.

  Į pradžią

1.2. IŠ ROMOS KATALIKŲ KATEKIZMO

Katalikų pasisveikinimas: Garbė Jėzui Kristui. Per amžius. Amen.

Žegnojimasis: vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen.

Viešpaties malda

Tėve mūsų, kuris esi danguje! Teesie šventas Tavo vardas, teateinie Tavo karalystė, teesie Tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje.

Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien ir atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. Ir neleisk mūsų gundyti, bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.

Angelo pasveikinimas

Sveika, Marija, malonės pilnoji! Viešpats su Tavimi! Tu pagirta tarp moterų ir pagirtas Tavo Sūnus – Jėzus.

Šventoji Marija, Dievo Motina, melsk už mus, nusidėjėlius, dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.

Švč. Trejybės pagarbinimas

Garbė Dievui Tėvui ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai.

Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, ir per amžius. Amen.

Apaštalų tikėjimo išpažinimas

Tikiu Dievą Tėvą visagalį, dangaus ir Žemės Sutvėrėją; ir Jėzų Kristų, vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, gimė iš Mergelės Marijos; kentėjo prie Poncijaus Piloto, buvo prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių; įžengė į dangų, sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti.

Tikiu Šventąją Dvasią, šventąją visuotinę Bažnyčią, šventųjų bendravimą, nuodėmių atleidimą, kūno iš numirusių prisikėlimą ir amžinąjį gyvenimą. Amen.

Dievo įsakymai

1. Neturėk kitų dievų, tik mane vieną.

2. Netark Dievo vardo be reikalo.

3. Švęsk sekmadienį.

4. Gerbk savo tėvą ir motiną.

5. Nežudyk.

6. Nepaleistuvauk.

7. Nevok.

8. Nekalbėk netiesos.

9. Negeisk svetimo vyro ir svetimos moters.

10. Negeisk svetimo turto.

Didysis įsakymas: mylėk Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu, visomis jėgomis; mylėk kiekvieną žmogų taip, kaip save.

Bažnyčios įsakymai

1. Švęsk šventes.

2. Sekmadieniais ir šventėmis dalyvauk šventosiose Mišiose.

3. Laikyk pasninkus ir nesilinksmink draudžiamu laiku.

4. Bent apie Velykas atlik išpažintį ir priimk Švenčiausiąjį Sakramentą.

5. Padėk išlaikyti savo Bažnyčią.

Septynios didžiosios nuodėmės

Puikystė, godumas, paleistuvavimas, pavydas, rūstumas, persivalgymas ar persigėrimas, tingėjimas.

Trys žymiausieji geri darbai

Malda

Pasninkas

Išmalda

Septyni gerieji darbai sielai

Nemokantį pamokyti

Abejojančiam patarti

Nuliūdusį paguosti

Pikta darantį sudrausti

Įžeidimus atleisti

Nuoskaudas nukęsti

Melstis už gyvus ir mirusius

Septyni gerieji darbai kūnui

Išalkusį pavalgydinti

Ištroškusį pagirdyti

Vargšą aprengti

Keleivį priglausti

Kalinį sušelpti

Ligonį aplankyti

Mirusį palaidoti

Keturios pagrindinės dorybės

Protingumas

Teisingumas

Tvirtumas

Susivaldymas

Trys dieviškosios dorybės

Tikėjimas

Viltis

Meilė

  Į pradžią

1.3. PASAULIO RELIGIJOS

Adventistai – protestantų sektos, skelbiančios greitą antrąjį Kristaus atėjimą. Tikėjimo pagrindai – buvusio baptistų pamokslininko V.Miulerio (1782–1849, JAV) idėjos. V.Miuleris skelbė, kad Kristus ateisiąs 1844. Dabar gausiausia yra septintosios dienos adventistų sekta. Jos nariai vietoje sekmadienio švenčia šeštadienį, gerus darbus laiko išganymo išraiška, kovoja su alkoholizmu ir narkomanija.

Anglikonybė – protestantizmo kryptis; susiformavo XVI a. Anglijoje.

Baptistai (gr. baptistes – krikštytojas) – viena labiausiai paplitusių protestantizmo atšakų. Atsirado Anglijoje tarp puritonų. Pirmąją baptistų bendruomenę 1612 įsteigė D.Smitas. Vieninteliu tikėjimo šaltiniu pripažįsta Bibliją, krikštija tik suaugusius, t.y. galinčius suvokti krikšto reikšmę. Dvasininkijos nelaiko tarpininke tarp tikinčiųjų ir Dievo.

Budizmas – pasaulinė religija, atsiradusi Indijoje I tūkstantmečio pr. Kr. viduryje, vėliau išplitusi Pietryčių bei Centrinėje Azijoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Budizmo pradininku laikomas Sidharta Gautama, pramintas Buda. Doktrinos pagrindą sudaro Budos suformuluotos „keturios kilnios tiesos“: 1) yra kančia; 2) yra kančios priežastis; 3) yra kančios įveikimas; 4) yra kelias kančiai įveikti. Budizmas rekomenduoja eiti „kilniuoju aštuongubiu keliu“, kurį sudaro: 1) teisingas žinojimas (keturių „kilniųjų tiesų“ žinojimas); 2) teisingas nusiteikimas (vengimas visko, kas susiję su jusliniais malonumais, neapykanta ir pykčiu); 3) teisingas kalbėjimas (susilaikymas nuo melo ir tuščiažodžiavimo); 4) teisinga veikla (susilaikymas nuo žudymo, vogimo ir nesantuokinių lytinių santykių); 5) teisingas gyvenimo būdas (susilaikymas nuo visko, kas kenkia kitoms gyvoms būtybėms); 6) teisingos pastangos (tokia valios kontrolė, kuri priešinasi viskam, kas bloga, ir skatina gėrio plitimą ir tvirtėjimą); 7) teisinga dėmesio koncentarcija (laisvas nuo aistrų, aiškus ir ryškus mąstymas, kalbėjimas, veikla ir jutimas); 8) teisinga meditacija (sąmonės būsena, kurioje sąmonės nedrumsčia jokie pašaliniai veiksniai). Dabar pasaulyje gyvena apie 300 mln. budistų.

Induizmas – sinkretinė religija, paplitusi Indijos tautose. Pirmasis induizmo raidos etapas siejamas su šventaisiais tekstais – Vedomis (Rigveda, Samaveda, Jadžurveda ir Atarveda). Antrasis raidos etapas – brahmanizmas – prasideda I tūkstantmečio p.m.e. pirmojoje pusėje. Labiausiai garbinami trys dievai: pasaulio kūrėjas Brahma, žmogaus likimo viešpats Višnus ir pasaulio griovėjas Šyva. I tūkstantmečio p.m.e. viduryje galutinai susiformavo upanišados – religinio bei filosofinio turinio tekstų rinkinys. Jose plėtojama koncepcija, pagal kurią, gilindamasis į save, žmogus patiria, jog jo giliausia savastis (Atmanas) yra identiška aukščiausiai realybei, absoliutui (Brahmanui). Šiame raidos etape vienijantys induizmo principai buvo: 1)kritinė nuostata neortodoksinių religijų (budizmo ir džainizmo) atžvilgiu, 2)Vedų autoriteto pripažinimas, 3)varnų (kastų) sistema, 4)reinkarnacijos ir karmos dėsnio pripažinimas. Vėlyvasis induizmas susijęs su IX a. prasidėjusiu islamo skverbimusi į Indiją. Mūsų dienomis pasaulyje yra apie 660 mln. induistų.

Islamas [arab. atsidavimas (Dievui)] – musulmonybė, mahometybė, viena iš trijų pasaulinių (greta krikščionybės ir budizmo) religijų. Islamo pagrindus VII a. Arabijoje padėjo Mahometas, musulmonų laikomas pranašu, kuriam apreiškęs Alachas. Islamo teologinė ir teisinė doktrina remiasi judaizmo ir krikščionybės, sen. Rytų tautų religinėmis ir kultūrinėmis tradicijomis ir elementais, graikų, ypač aristotelizmo, neoplatonizmo, filosofija. Islamo principai išdėstyti svarbiausioje šv. knygoje Korane ir sunoje (Mahometui priskiriamų posakių ir liudijimų apie jo poelgius rinkiniuose). Vienas svarbiausių islamo principų – griežtas monoteizmas. Išganymo sąlyga – pareigų, kurias žmogui paskyręs Dievas, vykdymas. Iš jų ypatingą reikšmę turį 5 arkanai: tikybos išpažinimas, arba šahada, salatas, arba malda, kalbama kasdien 5 kartus, saumas, arba pasninkas, zakiatas, arba turto ir pajamų mokestis labdarybės reikalams (jį dar papildo išmaldos davimas, arba sadaka), ir chadžas, arba šv. miesto Mekos aplankymas bent kartą gyvenime. Musulmonų kasdienio gyvenimo normas reguliuoja ir jų teisė – šariatas, sudarytas Korano priesakų ir draudimų pagrindu. Islamą išpažįsta daugiau kaip 750 mln. žmonių.

Judaizmas – monoteistinė religija, išpažįstama beveik vien žydų. Judaizmo doktrina remiasi Biblija ir Talmudu. Pagrindiniai judaizmo principai yra tikėjimas vieną ir vienintelį Dievą Jahvę, pasaulio kūrėją ir visų žmonių tėvą, pomirtinį atlyginimą už gerus darbus ir bausmę už blogus, žydų laikymas Dievo išrinktąja tauta. Judaizmo etikos pagrindas yra 613 priesakų ir draudimų, suformuluotų Senajame Testamente ir Talmude ir reikalaujančių griežtai laikytis žydų gyvensenos taisyklių, ypač apipjaustymo, šabo, maitinimosi apribojimų, švenčių, pasninko. Judaizmo išpažinėjų skaičius laikomas artimu bendram žydų skaičiui (apie 12 mln.).

Katalikybė (gr. katholikos – visuotinis) – labiausiai paplitusi krikščionybės kryptis. Pagrindinės Katalikybės tikėjimo tiesos: yra triasmenis Dievas; buvo pirmojo žmogaus nuopolis ir Dievo malonės praradimas; antrasis Dievo asmuo prisiėmė žmogaus prigimtį, kentėjo, mirė ir kėlėsi iš mirusiųjų, kad žmogui būtų grąžinta Dievo malonė, t.y. išganymas; Švč. Mergelė Marija – Dievo Motina – yra nekaltai pradėtoji ir į dangų priimtoji; Kristus įsteigė septynis sakramentus; išganymui reikalinga ne tik Dievo malonė, bet ir regimoji Bažnyčia; yra skaistykla ir amžinasis gyvenimas danguje arba pasmerkimas pragare; tikėjimas Romos popiežiaus primatu ir neklaidingumu; šv. Mišios – tikroji auka; šventieji ir jų paveikslai verti pagarbos; dešimt Dievo įsakymų – svarbiausia tikėjimo moralinė atrama.

Krikščionybė – (iš gr. Christos – pateptasis, mesijas) – viena iš trijų pasaulinių religijų (greta budizmo ir islamo). Krikščionybė paveldėjo judaizme susiformavusią idėją apie vieną Dievą, kuriam būdingas absoliutus gėris, absoliutus žinojimas ir absoliuti galia, kuris yra paties savęs priežastis ir kurio atžvilgiu visos būtybės ir daiktai yra jo kūriniai: viskas Dievo sukurta iš nieko. Asmenybinė absoliuto samprata, būdinga biblinei tradicijai, išreikšta dviem pagrindinėmis dogmomis – Trejybės ir Dievo įsikūnijimo. Krikščionybės atmainos: katalikybė, protestantizmas, stačiatikybė. Katalikų yra apie 800 mln., protestantų – 350 mln., stačiatikių ir Rytų tikybų sekėjų – apie 120 mln.

Liuteronybė – pagrindinė, seniausia ir dabar labiausiai paplitusi protestantizmo kryptis, kilusi iš XVI a. krikščioniškosios reformacijos Vokietijoje dėl M.Liuterio veiklos. Lietuvoje yra 25 liuteronų bendruomenės.

Pravoslavybė – viena iš trijų krikščionybės krypčių, kitaip stačiatikybė.

Protestantizmas – viena iš trijų pagrindinių krikščionybės krypčių. Protestantizmo pavadinimas istoriškai susijęs su iškilmingu protestu, kurį 1529 m. Špėjėrio miesto seime pareiškė liuteronybės šalininkai prieš katalikų daugumos nutarimą sustabdyti reformacijos plitimą. Vėliau protestantizmo termino reikšmė praplėsta. Protestantizmas nuo katalikybės skiriasi šiais principais: 1)vieninteliu Apreiškimo šaltiniu pripažįsta Bibliją, 2)laikosi nuteisinimo tikėjimu principo, 3)akcentuoja rel. individualizmo ir subjektyvios rel. sąmonės reikšmę, 4)iš 7 katalikų sakramentų pripažįsta tik Krikštą ir Komuniją, 5)nepripažįsta individualios išpažinties ir dvasininkijos kaip tarpininko tarp Dievo ir tikinčiųjų, 6)nepripažįsta Marijos, šventųjų ir relikvijų kulto, atlaidų, skaistyklos, vienuolijos instituto, celibato, 7)„regimosios Bažnyčios“ sąvoką pakeitė „nematomosios Bažnyčios“ sąvoka ir dėl to nepripažįsta bažn. hierarchijos, 8)sumažino dvasininkų reikšmę rel. bendruomenėje ir leidžia ją valdyti ir pasauliečiams.

Stačiatikybė, pravoslavybė – viena iš trijų pagrindinių (dar yra katalikybė ir protestantizmas) krikščionybės krypčių. Apreiškimo šaltiniais pripažįsta Bibliją ir Tradiciją, skiria Dievo esmę (ji nepažini) ir Dievo būtį (ją žmogus pažįstąs per Dievo veiklą). Švč. Trejybės dogma Švč. Dvasios šaltiniu pripažįsta tik Dievą Tėvą, kuris apsireiškia žmonėms kaip Jėzus Kristus. Stačiatikybė nepripažįsta skaistyklos, atlaidų, liepia melstis už šventuosius; celibato reikalauja tik iš vienuolių, šventikai privalo vesti, bet tik vieną kartą. Dvasininkija traktuojama kaip tarpininkė tarp Dievo ir tikinčiųjų, ji skirstoma į juodąją (vienuolius) ir baltąją (diakonus, šventikus ir v

ASTRONOMIJA

Понедельник, 26 Февраля 2007 г. 21:19 + в цитатник
8. ASTRONOMIJA B.S.

8.1 Kosminiai atstumai
8.2 Saulės sistema
8.3 Artimiausios žvaigždės
8.4 Zodiako ženklai
8.5 Svarbiausi kosmonautikos įvykiai


8.1. KOSMINIAI ATSTUMAI

Minimalus atstumas nuo Žemės iki Saulės – 147 117 000 km (sausio 2 – 5 dienomis).

Maksimalus atstumas nuo Žemės iki Saulės – 152 083 000 km (liepos 1 – 5 dienomis).

Astronominis vienetas (a.v.) – vidutinis atstumas nuo Žemės iki Saulės – 149 597 870,5 ± 1,6 km.

Šviesmetis – atstumas, kurį per metus nueina šviesos spindulys, sklindantis 299 792,458 km/s greičiu; lygus 63 240 a.v. arba 9,463 ´ 1012 km.

Parsekas – nuotolis, iš kurio Žemės orbitos pusašis būtų matomas vienos sekundės kampu. 1 parsekas = 3,263 šviesmečio = 206 265 a.v.= 30,878 ´ 1012 km.

  Į pradžią

8.2. SAULĖS SISTEMA

Sistemą sudaro Saulė, 9 planetos su 60 palydovų, daugiau kaip 2000 mažųjų planetėlių – asteroidų, skriejančių tarp Marso ir Jupiterio orbitų, bei apie 1000 kometų, nardančių įvairiomis kryptimis.

SAULĖ – vidutinio dydžio žvaigždė, sistemos energijos ir šviesos šaltinis. Skersmuo – 1392000 km. Masė 332952 kartų didesnė už Žemės masę. Temperatūra gelmėse apie 15000000oC, paviršiuje – 5500oC. Saulė susideda iš vandenilio ir helio, todėl jos vidutinis tankis tik 1,409 karto didesnis negu vandens. Saulė skrieja 32000 šviesmečių nuotoliu nuo Galaktikos centro ir vieną ratą įveikia per 225 mln. metų.

MERKURIJUS – arčiausiai Saulės esanti planeta, matoma be prietaisų akimi, bet tik žemai vakaruose po saulėlydžio arba žemai rytuose prieš saulėtekį. Paviršiaus peizažas panašus į Mėnulio: krateriai, kalnai. Atmosfera labai plona ir reta, dienos ir nakties temperatūrų skirtumai milžiniški, todėl jokia gyvybė Merkurijuje negali egzistuoti.

VENERA – antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta, savo dydžiu ir mase artima Žemei. Venera turi storą, tankią anglies dvideginio ir sieros junginiais prisotintą atmosferą, dengiančią krateriais ir vulkanais nusėtą paviršių. Temperatūra ir aukštas slėgis (90 kartų didesnis negu Žemėje) visiškai netinkamas žmogui. Venera gerai matoma, tai ryškiausias šviesulys po Saulės ir Mėnulio.

ŽEMĖ iš kitų planetų išsiskiria atmosfera, kurioje gausu deguonies, paviršiumi, kurio didžiąją dalį užima vanduo, ir temperatūra, tinkama įvairioms gyvybės formoms. Saulės sistemoje nėra kitos planetos, kurioje žmogus galėtų gyventi be dirbtinės aplinkos. Žemė turi vienintelį, bet gerai ištyrinėtą palydovą Mėnulį. Pirmoji ekspedicija (N.Armstrongas ir E.Oldrinas, JAV) Mėnulyje buvo 1969 m. liepos mėn.

MARSAS – palyginti maža planeta, kurią kasmet galima stebėti kelis mėnesius. Nuo 1962 m. į Marsą buvo pradėta siųsti kosminius aparatus, todėl planeta gerai ištirta, sudaryti marsalapiai. Atmosfera labai reta, vyrauja anglies dvideginis. Paviršius kalnuotas, akmenuotas, daug didelių kraterių. Marsas turi du netaisyklingos formos palydovus: 28 ´ 18 km dydžio bulvės pavidalo Fobą ir šiek tiek mažesnį panašios formos Deimą.

JUPITERIS – didžiausia Saulės sistemos planeta. Jo masė 2,5 karto didesnė už kitų 8 planetų masę. Jupiterio atmosferos išoriniuose sluoksniuose gausu vandenilio, amoniako ir metano. Spėjama, kad vandenilis yra pagrindinis planetos komponentas, kuris gelmėse gali būti skystas. Jupiteris išspinduliuoja daugiau energijos, negu jos gauna iš Saulės. Magnetinis laukas stiprus. Apie planetą sukasi 16 palydovų: Amaltėja, Ijo, Europa, Ganimedas, Kalista, Leda, Himalija, Lisitėja, Elara, Tebė, Adrastėja, Metija, Anankė, Karmė, Pasifė ir Sinopė. Jupiterį kasmet patogu stebėti kelis mėnesius.

SATURNAS – antroji pagal dydį Saulės sistemos planeta, gerai matoma. Tai vandenilio ir helio dujų kamuolys, per pusiaują apjuostas koncentriniais žiedais, prasidedančiais už 70000 km, o išnykstančiais už 138000 km nuo planetos centro. Saturną lydi daug palydovų: Atlasas, Prometėjas, Pandora, Janas, Epimetėjas, Mimas, Enceladas, Tetija, Telestas, Kalipsė, Dionė, Helena, Rėja, Titanas, Hiperionas, Japetas, Febė. Didžiausias iš jų – Titanas – didesnis net už Merkurijaus planetą.

URANAS – trečioji pagal dydį planeta, stebinanti tyrinėtojus savo keista orientacija erdvėje: skirtingai nuo kitų planetų, jo sukimosi ašis beveik guli skriejimo orbitos plokštumoje. Uranas tarsi rieda orbita apie Saulę, užuot sukęsis vilkeliu. Uraną juosia nedidelė 7000 km pločio žiedinė juosta. Planetos išoriniai sluoksniai dujiniai, paviršiaus temperatūra labai žema. Apie Uraną sukasi 15 palydovų: Kordelija, Ofelija, Bianka, Kresida, Dezdemona, Džiuljeta, Portija, Rozalinda, Belinda, Pakas, Miranda, Arielis, Umbrielis, Titanija ir Oberonas. Kartais Uraną galima pamatyti ir be prietaisų.

NEPTŪNAS – beveik Urano dvynys. Jis šiek tiek mažesnis, bet masyvesnis. Paviršių gaubia atmosfera iš metano, vandenilio, helio, amoniako dujų. Panašiai kaip Jupiteryje, Neptūne siaučia audros. Planetą lydi 8 palydovai: Najadas, Talasa, Despoina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas ir Nereidė.

PLUTONAS – tolimiausioji ir šalčiausioji Saulės sistemos planeta, atrasta tik 1930 m. Saulės spinduliai iki Plutono keliauja daugiau kaip 5 valandas! Manoma, kad temperatūra planetos paviršiuje niekada nepakyla daugiau kaip –220oC. Planeta mažai ištirta, duomenys apie ją nuolat tikslinami. 1978 m. buvo atrastas vienintelis jos palydovas Charonas.



  Į pradžią

8.3. ARTIMIAUSIOS ŽVAIGŽDĖS

Žvaigždė Atstumas šviesmečiais
Centauro Proksima 4,27
Centauro Alfa 4,33
Barnardo žvaigždė 6
Volfo 359 8,1
Lalando 21185 8,2
Leiteno 726–8 8,7
Sirijus 8,7
  Į pradžią

8.4. ZODIAKO ŽENKLAI

Žvaigždynas Saulės judėjimo per žvaigždyną laikas
Avinas Kovo 21d. – balandžio 20 d.
Tauras Balandžio 21 d. – gegužės 21 d.
Dvyniai Gegužės 22 d. – birželio 21 d.
Vėžys Birželio 22 d. – liepos 23 d.
Liūtas Liepos 24 d. – rugpjūčio 23 d.
Mergelė Rugpjūčio 24 d. – rugsėjo 23 d.
Svarstyklės Rugsėjo 24 d. – spalio 23 d.
Skorpionas Spalio 24 d. – lapkričio 22 d.
Šaulys Lapkričio 23 d. – gruodžio 22 d.
Ožiaragis Gruodžio 23 d. – sausio 20 d.
Vandenis Sausio 21 d. – vasario 19 d.
Žuvys Vasario 20 d. – kovo 20 d.
  Į pradžią

8.5 SVARBIAUSI KOSMONAUTIKOS ĮVYKIAI

19571004 Į orbitą aplink Žemę paleistas pirmasis dirbtinis palydovas „Sputnik–1“ (TSRS);

1959 Pirmasis TSRS automatinis zondas „Luna 1“praskriejo pro Mėnulį;

Pirmąkart perduotos nematomosios Mėnulio pusės nuotraukos iš zondo „Luna 3“;

1961 04 12 Rusas Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju kosmonautu, kosminiu laivu „Vostok–1“ vieną kartą apskriejęs Žemės rutulį;

1962 Pirmasis JAV zondo „Ranger 4“ kontaktas su Mėnuliu;

Pirmoji JAV tarpplanetinė stotis „Mariner 2“ sėkmingai praskriejo pro Venerą;

1963 Pirmosios kosmonautės V.Tereškovos (TSRS) skrydis į kosmosą laivu „Vostok 6“;

1965 Kosmonautas A.Leonovas pirmasis 12 min išbuvo atvirame kosmose šalia skriejančio laivo „Voschod 2“ su kosmonautu P.Beliajevu (TSRS);

JAV kosminė stotis „Mariner 4“ per 9920 km priartėjo prie Marso ir perdavė duomenis apie atmosferą ir paviršių;

Du JAV kosminiai laivai „Gemini 6“ ir „Gemini 7“ pirmąkart suartėjo erdvėje iki 30 cm;

1966 Pirmą kartą minkštai nusileidusi Mėnulyje TSRS stotis „Luna 9“ perdavė paviršiaus nuotraukas;

1966 – 67 Sėkmingai veikė JAV automatinės stotys „Lunar Orbiter –1, 2, 3, 4, 5“. Skriedamos orbitomis apie Mėnulį jos perdavė tūkstančius nuotraukų iš galimo nusileidimo vietovių;

1968 JAV erdvėlaivis „Apollo 8“ su 3 astronautais 10 kartų žema orbita apskriejo Mėnulį ir sėkmingai sugrįžo į Žemę;

1969 07 20 JAV astronautai N.Armstrongas (Neil Armstrong) ir E.Oldrinas (Edwin Aldrin) pirmieji išlipo Mėnulyje, Ramybės jūroje. Surinkę 21,7 kg grunto pavyzdžių sėkmingai sugrįžo į M.Kolinzo (Michael Collins) pilotuojamą erdvėlaivį „Apollo 11“;

1970 Kosminė stotis „Luna 17“ į Mėnulį atgabeno 5,6 kg sveriantį mėnuleigį „Lunochod–1“, sėkmingai veikusį 12 mėnesių;

1971 Paleista pirmoji orbitinė stotis „Saliut 1“ (TSRS);

Pirmą kartą pavyko išvesti erdvėlaivį į orbitą apie kitą planetą – pirmuoju Marso dirbtiniu palydovu tapo „Mariner 9“ (JAV);

1972 Paleistas Jupiterio žvalgas „Pioneer 10“ (JAV). 1973 m. jis praskriejo planetą 132250 km nuotoliu ir atsiuntė daug paviršiaus nuotraukų ir duomenų apie atmosferą;

Pradėta kurti daugiakarčio naudojimo kosminio transporto sistema „Shuttle“ (JAV);

1973 Paleista JAV orbitinė stotis „Skylab“;

1975 Pirmasis jungtinis JAV ir TSRS kosminis skrydis. Susijungus „Sojuz“ ir „Apollo“ laivams įgulos perėjo iš vieno laivo į kitą;

Stotys „Venera–9“ ir „Venera–10“ tapo Veneros palydovais, iš kurių į planetą buvo nuleisti tiriamieji aparatai, veikę apie valandą ir atsiuntę akmenuoto paviršiaus nuotraukų;

Paleistos JAV automatinės stotys „Viking 1“ ir „Viking 2“ su nuleidžiamaisiais apie 600 kg sveriančiais aparatais. Abu aparatai sėkmingai nusileido Marse 1976 m. ir perdavė daug vertingų duomenų;

1977 Paleista JAV tarpplanetinė stotis „Voyager 2“, 1979 m. praskriejusi Jupiterį, 1981 m. – Saturną, 1986 m. – Uraną, 1989 m. – Neptūną;

1981 JAV kosmoplanas „Columbia“ atliko pirmąjį bandomąjį skrydį į kosmosą;

1986 Europos šalių kosminė stotis „Giotto“ įskriejo į pačią Halio kometą ir perdavė pirmąsias stambaus plano kometos branduolio nuotraukas;

1990 Pagal tarptautinį projektą paleistas erdvėlaivis „Ulysses“ Saulei tirti;

1996 Paleista JAV stotis „Mars Pathfinder“ su 10,5 kg nuleidžiamuoju aparatu „Sojourner“. Marso paviršių pasiekė 1997 m. liepos mėn. 83 paras sėkmingai tyrė gruntą, siuntė aukštos kokybės paviršiaus nuotraukas.

Pagal NASA mokslinių tyrimų programą NEAR (Near Earth Asteroid Rendezvous) paleistas erdvėlaivis kometoms ir asteroidams tirti;

1997 Paleista Europos šalių ir JAV kosminė stotis „Saturn Orbiter“ Saturno ir jo palydovų sistemai tirti.

  Į pradžią

© 2000 UAB "Lietuvos rytas"
Рубрики:  Цитатник:

LOTYNU KALBA

Понедельник, 26 Февраля 2007 г. 21:14 + в цитатник
5. LOTYNŲ KALBA B.S.



5.1. ISTORIJA

Lotynų kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai. Kartu su oskų – umbrų kalbomis ji sudaro italikų šaką. Lotynų kalba iš pradžių buvo šnekama Lacijume (Latium) – Romoje ir jos apylinkėse. „Septynių kalvų“ miestas Roma, anot pačių romėnų padavimo, įkurtas 753 m. pr. Kr. Visą Apeninų pusiasalį Roma nukariavo III a. pr. Kr. Lotynų kalba, asimiliuodama kitas kalbas bei tarmes, pasidarė romėnų valstybine kalba. Išpuoselėta ir literatūrinių normų standartizuota rašto kalba (klasikinė lotynų kalba) jau I a. pr. Kr. gerokai skyrėsi nuo kasdieniniame gyvenime vartotos gyvosios lotynų kalbos, susiskaldžiusios tarmėmis. Žlugus Romos imperijai (476 m. po Kr.), liaudies lotynų kalbos tarmės ėmė formuotis į atskiras romanų kalbas (italų, ispanų, portugalų, prancūzų, rumunų, moldavų ir kt.).


5.2. REIKŠMĖ

Klasikine lotynų kalba sukurta antikinės literatūros klasika (Vergilijaus, Horacijaus, Ovidijaus kūriniai). Lotynų kalba – tarptautinių žodžių šaltinis (pvz.: egzaminas, klasė, konspektas, lingvistika, operacija, progresas, receptas, universitetas). Lotynų kalba – tarptautinė filologų, biologų ir medikų kalba. Ilgą laiką daugelio valstybių administracijos, tarptautinių santykių, oficialių dokumentų, mokyklų ir katalikų bažnyčios kalba buvo lotynų. Lotynų kalba savo kūrinius rašė Renesanso epochos humanistai (tarp jų ir Lietuvos). Liaudinė lotynų kalba davė pradžią romanų kalboms. Vilniaus universitete lotynų kalba ilgą laiką buvo dėstomoji kalba.


5.3. LOTYNIŠKI POSAKIAI IR SENTENCIJOS

Ab uno disce omnes (Vergilius) – Iš vieno spręsk apie visus.

Amat victoria curam (Catullus) – Pergalė mėgsta triūsą.

Amicum moneas secreto, laudes palam – Draugą bark slapta, girk viešai.

Amicus certus in re incerta cernitur (Cicero) – Tikrą draugą pažinsi nelaimėje.

Amicus cognoscitur amore, more, ore, re – Draugas pažįstamas iš meilės, elgesio, žodžių, darbų.

Amicus Plato, sed magis amica veritas (Aristoteles) – Platonas draugas, bet tiesa – dar didesnė draugė, t.y. tiesa brangesnė už viską.

Amicus optima vitae possesio – Draugas – didžiausias turtas gyvenime.

Amor omnia vincit (Vergilius) – Meilė viską nugali.

Ars longa, vita brevis (Hippocrates) – Menas ilgaamžis, gyvenimas trumpas, t.y. meno kūriniai gyvena ilgiau už kūrėjus.

Audiatur et altera pars (Seneca) – Tebūnie išklausyta ir antroji pusė.

Aut bene, aut nihil – Arba gerai, arba nieko.

Avaritia – scelerum mater – Gobšybė – nuodėmių motina.

Bis dat, qui cito dat (Publilius) – Dvigubai duoda tas, kas greitai duoda.

Bonum initium est dimidium facti – Gera pradžia – pusė darbo.

Citato loco (C.l.) – Cituotoje vietoje.

Cognosce te ipsum – Pažink pats save.

Commune periculum concordiam parit – Bendras pavojus gimdo santaiką.

Conscientia – mille testes (Quintilianus) – Sąžinė – tūkstantis liudininkų.

Cuivis dolori remedium est patientia (Publilius) – Kantrybė – vaistas nuo visų skausmų.

Cupido atque ira pessimi consultores (Sallustius) – Aistra ir pyk-
tis – blogiausi patarėjai.

Disce, sed a doctis – Mokykis, bet iš mokytų.

Divide et impera! – Skaldyk ir valdyk!

Docendo discimus – Mokydami mokomės.

Dulce et decorum est pro patria mori (Horatius) – Malonu ir garbinga mirti dėl tėvynės.

Errare humanum est (Seneca) – Klysti yra žmogiška.

Est modus in rebus (Horatius) – Viskam yra saikas.

Et cetera (etc.) – Ir kita; ir taip toliau.

Ex lingua stulta veniunt incommoda multa – Kvailas liežuvis pridaro daug nepatogumų.

Ex malis eligere minima oportet (Cicero) – Iš blogybių reikia išsirinkti mažiausią.

Festina lente (Suetonius) – Skubėk lėtai.

Finis coronat opus – Pabaiga apvainikuoja darbą.

Gaudeamus igitur, iuvenes dum sumus – Taigi džiaukimės, kol jauni esame.

Historia est magistra vitae (Cicero) – Istorija yra gyvenimo mokytoja.

Homo non sibi soli natus est (Lucanus) – Žmogus yra gimćs ne tik sau vienam.

Ibi patria, ubi bene (Aristophanes) – Tėvynė ten, kur gera.

Id est (I.e.) – Tai yra; vadinasi.

Imago animi vultus est (Cicero) – Veidas – sielos atspindys.

Incognito – Slaptai.

In corpore – Visi (susirinko); visi drauge.

Lingua lapsa verum dicit – Suklupćs liežuvis pasako tiesą.

Litterarum radices amarae, fructus dulces (Cicero) – Mokslo šaknys karčios, vaisiai saldūs.

Manus manum lavat (Seneca) – Ranka ranką plauna.

Memento mori – Atsimink, kad mirsi.

Mens sana in corpore sano (Iuvenalis) – Sveikas protas sveikame kūne.

Modus vivendi – Gyvenimo būdas.

Natura abhorret vacuum – Gamta nekenčia tuštumos.

Nemo nascitur doctus – Niekas negimsta mokytas.

Nescit vox missa reverti (Horatius) – Pasakytas žodis nesugrįžta.

Nihil est ab omni parte beatum (Horatius) – Niekas nebūna visiškai laimingas.

Non licet – Neleistina, nepridera.

Non scholae, sed vitae discimus (Seneca) – Mokomės ne mokyklai, o gyvenimui.

Nosce te ipsum! (Socrates) – Pažink pats save!

Nota bene! (N.B.) – Gerai įsidėmėk!

Novus rex, nova lex – Naujas karalius, naujas įstatymas.

Nulla regula sine exeptione (Cicero) – Nėra taisyklės be išimties.

Nunc aut nunquam – Dabar arba niekados.

Omne principium grave est – Kiekviena pradžia yra sunki.

O tempora, o mores! (Cicero) – Kas per laikai, kas per papročiai!

Per aspera ad astra (Seneca) – Per kančias į žvaigždes.

Persona non grata – Nepageidaujamas asmuo.

Plus minus – Maždaug.

Post scriptum (P.S.) – Po parašyto; prierašas pabaigus ir pasirašius laišką.

Pro et contra – Už ir prieš.

Potius sero quam nunquam (Livius) – Geriau vėliau negu niekad.

Quae nocent, docent – Kas kenkia, tas moko; iš klaidų mokomės.

Quod licet Iovi, non licet bovi (Seneca) – Kas leidžiama Jupiteriui, tas neleidžiama jaučiui; t.y. tas pats dalykas ne visiems pritinka.

Quot capita, tot sententiae (Terentius) – Kiek galvų, tiek nuomonių.

Rem tene, verba sequentur (Cato) – Žiūrėk reikalo esmės, o žodžiai patys ateis.

Repetitio est mater studiorum – Kartojimas yra mokymosi motina.

Salus publica suprema lex (Cicero) – Žmonių gerovė – aukščiausias įstatymas.

Salve! Salvete! – Sveikas! Sveiki!

Sic erat in fatis (Ovidius) – Taip buvo likimo lemta.

Sic itur ad astra (Vergilius) – Taip einama prie žvaigždžių, toks kelias į garbę.

Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų, pats mylėk.

Si vis pacem, para bellum – Jei nori taikos, ruoškis karui.

Tempus vulnera sanat – Laikas gydo žaizdas.

Terra incognita – Nežinoma žemė; neištirta sritis; nesuprantamas dalykas.

Ubi lex, ibi poena – Kur įstatymas, ten ir bausmė.

Usus magister est optimus (Cicero) – Patirtis yra geriausias mokytojas.

Vanitas vanitatum – Tuštybių tuštybė.

Verba docent, exempla trahunt – Žodžiai moko, pavyzdžiai patraukia.

Veritatis oratio simplex est – Tiesos kalba paprasta.

Vox populi, vox dei (Seneca) – Liaudies balsas – dievo balsas.


5.4. GAUDEAMUS

Gaudeamus igitur, Taigi džiaukimės,
iuvenes dum sumus! kol esame jauni!
Post iucundam iuventutem, Po malonios jaunystės,
post molestam senectutem po sunkios senatvės
nos habebit humus. mus priglaus žemė.
  Vita nostra brevis est,   Mūsų gyvenimas yra trumpas,
  brevi finietur.   netrukus pasibaigs.
  Venit mors velociter,   Mirtis ateina greitai,
  rapit nos atrociter,   pagrobia mus žiauriai,
  nemini parcetur.   niekam nebus pasigailėjimo.
Vivant omnes virgines, Tegyvuoja visos merginos,
graciles, formosae! grakščios, dailios!
Vivant et mulieres Tegyvuoja ir moterys,
tenerae, amabiles, švelnios, mylinčios,
bonae, laboriosae! geros, darbščios!
  Vivat academia!   Tegyvuoja akademija!
  Vivant professores!   Tegyvuoja profesoriai!
  Vivat membrum quodlibet!   Tegyvuoja kiekvienas narys!
  Vivant membra quaelibet!   Tegyvuoja visi nariai!
  Semper sint in flore!   Visada teklesti!
Vivat et res publica Tegyvuoja ir respublika,
et qui illam regunt! ir kurie ją valdo!
Vivat nostra civitas, Tegyvuoja mūsų valstybė,
Рубрики:  Цитатник:

ДРУЗЬЯ УЛЫБНУЛИ )))

Понедельник, 26 Февраля 2007 г. 20:01 + в цитатник
Спасибо CASSANDRA_1964 за приятный дружеский шарж)))

 (700x525, 63Kb)
Рубрики:  Приколы



Процитировано 1 раз

Поиск сообщений в КОТктейль
Страницы: 576 ... 55 54 [53] 52 51 ..
.. 1 Календарь